2024 birželio 14 d.
Žemės menas tai tarsi autoriaus dialogas su gamta, naujas požiūris į ją. Kuriant žemės meną, ugdomas žmogaus ekologinis sąmoningumas. Verčiama įsižiūrėti, įsiklausyti į gamtą, pasijusti jos dalimi, ja grožėtis, puoselėti ir globoti. Dažnai šiam procesui reikia daug erdvės, atstumų, natūralių medžiagų.
1 dalis. ,,Meninės veiklos metu žiūrėjome filmuką apie žemės meną ir lietuvių dainininkų atliekamas dainas su gražiais gamtos vaizdais… visa kūryba tampriai siejasi su žemės menu. Turėjome gražų kūrybinį laiką lauke, kūrėme žemės meno paveikslus.”
2 dalis. ,,Lauko aikštelėje vasaros žolynais puošėme virve apsuktą Vikmedį . Puokštė – glėbys žolynų surinkta pakeliui į darbą – Neries krantine. Dalį panagrinėjome kokio kvapumo, kokio dydžio, švelnumo, spalvotumo… Nešėm po vieną ir kaišiojom už virvelės. Nerealiai graži ta vasara, nerealiai ir gražūs mūsų darbai.”
Meno vadovė – Odeta Staponkutė-Juršėnienė.
