Vaikai sužinojo apie gražiausią vasaros šventę, tai Joninės-Rasos. Tradicijoje tą dieną merginos pina vainikus iš žolynų, dainas dainuoja, o paskui ir šoka iki pat saulės laidos ir taip iki jai patekant…

Iš žolynų glėbio vaikai rinko po savo puokštelę, iš kurios buvo rišami vainikai. Susipynė nuostabią vasaros karūną. Visi matavosi – tikri vasaros princai ir princesės.

Kviečiame drąsiai šią dieną nusipinti kartu su vaikais, pasipuošti, taip atsidėkodami už pilną šviesos, šilumos, kvapų, grožio, visokių malonių kupiną vasarą.

Aplinka egzistuoja kaip edukacinis tarpininkas, siūlantis vis naujas erdves – dirbtuves. Pedagogai sukuria jaukią, naturalią, skatinančią kūrybiškai veikti aplinką vaikui. Čia jis patiria malonių atradimų, naujų minčių.

Vasara nuostabus metas stebėti naktinį dangų. Todėl su vaikais aiškinomės kas yra žvaigždės, kokie jų pavadinimai, kokių spalvų jos būna. Nors mums jas stebint iš žemės visos atrodo tik maži balti taškeliai. Vaikai sužinojo, kad žvaigždžių junginiai vadinasi žvaigždynais, kuriems mokslininkai taip pat davė skirtingus pavadinimus.

Veiklos metu vartėme knygą “stebuklingos dangaus būtybės”, kurioje, pašvietus su žibintuvėliu į lapą, kitoje pusėje matėme žvaigždynus gyvūnų pavidalu.

Reflektuodami kosmoso temą vaikai lauke labai draugiškai, visa grupė kartu sėdo į įsivaizduojamą lėktuvą ir skrido į kelionę. Segėsi saugos diržus, rūpinosi, kad visi tilptų susėsti, džiaugsmingai mojavo prieš skrydį.

Priešmokyklinukai apsilankė Kosmopark parodoje, kurioje:

• Sužinojo, kiek svertu skirtingose planetose
• Pasivaikščiojo Jupiteryje
• Pamatė juodąją skylę iš arti
• Sužinojo daugybę kitų įdomių faktų apie astronautus ir kosmosą bei išbandė ne vieną interaktyvią veiklą.

Vaikai tęsdami šią temą susipažino su astronautų veikla, gyvenimu, ką jie veikia ir ką valgo būdami kosmose. Kiekvienam vaikui, palydint draugų plojimų, buvo įteiktas astronauto pažymėjimas, leidžiantis išmėginti skrydį raketa. Ar astronautai pažįsta skaičius įsitikinome, kai prieš lipdami į raketą, prie durų vaikai rinko savo pažymėjimo kodą.

Žemės menas tai tarsi autoriaus dialogas su gamta, naujas požiūris į ją. Kuriant žemės meną, ugdomas žmogaus ekologinis sąmoningumas. Verčiama įsižiūrėti, įsiklausyti į gamtą, pasijusti jos dalimi, ja grožėtis, puoselėti ir globoti. Dažnai šiam procesui reikia daug erdvės, atstumų, natūralių medžiagų.

1 dalis. ,,Meninės veiklos metu žiūrėjome filmuką apie žemės meną ir lietuvių dainininkų atliekamas dainas su gražiais gamtos vaizdais… visa kūryba tampriai siejasi su žemės menu. Turėjome gražų kūrybinį laiką lauke, kūrėme žemės meno paveikslus.”

2 dalis. ,,Lauko aikštelėje vasaros žolynais puošėme virve apsuktą Vikmedį . Puokštė – glėbys žolynų surinkta pakeliui į darbą – Neries krantine. Dalį panagrinėjome kokio kvapumo, kokio dydžio, švelnumo, spalvotumo… Nešėm po vieną ir kaišiojom už virvelės. Nerealiai graži ta vasara, nerealiai ir gražūs mūsų darbai.”

Meno vadovė – Odeta Staponkutė-Juršėnienė.