2025 metai AGORA mokykloje buvo akademinio augimo, bendruomenės stiprėjimo ir kūrybiškumo metai. Ši metinė apžvalga atspindi, kaip AGORA mokykloje nuosekliai kuriamas prasmingas pradinis ugdymas, grįstas akademiniu tvirtumu, vertybėmis ir bendruomeniškumu.
2026 sausio 9 d.
2025-ieji AGORA mokykloje buvo brandos, kryptingo augimo ir gilaus mokymosi metai. Tai metai, kai stiprėjo ne tik vaikų akademiniai gebėjimai, bet ir visa bendruomenė – vaikai, šeimos ir pedagogai.
Akademinis augimas.
Užbaigėme pirmuosius mokslo metus ir su džiaugsmu pradėjome antrą klasę. Didelį dėmesį skyrėme tvirtiems skaitymo, rašymo ir matematikos pagrindams, kartu ugdydami vaikų mąstymą, savarankiškumą ir mokymosi džiaugsmą. Mokymasis vyko nuosekliai, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko tempą ir poreikius.
Projektinis ir patyriminis ugdymas.
2025 metais dar labiau įsitvirtino projektinis ir patyriminis mokymasis. Vaikai tyrinėjo temas, jungė skirtingus mokomuosius dalykus, kėlė klausimus, ieškojo sprendimų ir pristatė savo atradimus. Tokiu būdu akademinės žinios tapo prasmingos, susietos su realiu gyvenimu ir vaikų patirtimi.
Charakterio ugdymas ir vertybės.
Greta akademinių žinių didelį dėmesį skyrėme charakterio ugdymui. Kasdienėse veiklose vaikai mokėsi pagarbos, kantrybės, atsakomybės, saviraiškos ir atjautos. Agoroje vaikai taip pat turi galimybę pažinti tikėjimą ir kurti asmeninį ryšį su Dievu, augdami kaip visapusiškos asmenybės.
Kūryba, Reggio Emilia ir meninė raiška.
Svarbi Agoros ugdymo dalis – kūryba. Ateljė, įkvėpta Reggio Emilia filosofijos, tapo erdve tyrinėjimui, eksperimentavimui ir kūrybai. Taip pat reikšmingą vietą užėmė judesio ir muzikos teatras, kuriame vaikai per kūną, garsą ir emociją galėjo geriau pažinti save ir kitus.
Šeimos – AGORA bendruomenės dalis.
Šeimos Agoroje yra neatskiriama ugdymo dalis. Siekiame ir sąmoningai stengiamės stiprinti tėvų įsitraukimą bei bendradarbiavimą ugdymo procese per šeimų mentorystę, kasdienį dialogą, bendras šventes ir pagalbą mokyklai. Matome šią sritį kaip augimo erdvę ir kryptingai ją puoselėjame. Kartu kuriame erdvę, kurioje auga ne tik vaikai, bet ir tėvystės bei santuokos ryšiai, stiprėja bendrystė ir pasitikėjimas.
Mokytojų profesinis augimas.
Agoros mokytojų komanda nuosekliai augo ir stiprino savo kompetencijas. Dalyvavome mokymuose, sėmėmės tarptautinio įkvėpimo, reflektavome savo praktiką ir ieškojome dar gilesnių ugdymo sprendimų vaikų labui.
Žvilgsnis į ateitį.
Žengdami į 2026 metus, su dėkingumu atsigręžiame į nueitą kelią ir su viltimi žvelgiame pirmyn.
Linkime visai Agoros bendruomenei smalsumo mokytis, drąsos augti ir ramybės širdyse.
Ačiū vaikams, šeimoms ir mokytojams už pasitikėjimą, bendrystę ir bendrą kelią.
Mieli AGORA bendruomenės nariai, šeimos ir bičiuliai,
2025 gruodžio 25 d.
tegul Kristaus gimimas pripildo jūsų širdis viltimi, ramybe ir džiaugsmu. 
Tegul Jo šviesa lydi jus namuose ir kasdieniuose darbuose, įkvepia dalintis meile, dėmesiu ir gerumu su kitais.
Ramių, šviesių ir palaimintų Šv. Kalėdų! 
AGORA mokyklos bendruomenė
„Pasimatymas“ – tai AGORA bendruomenės projektas, skirtas šeimoms. Jo tikslas – suteikti tėvams galimybę sąmoningai skirti laiko vienas kitam.
2025 spalio 13 d.
„Pasimatymas“ – tai AGORA bendruomenės projektas, skirtas šeimoms. Jo tikslas – suteikti tėvams galimybę sąmoningai skirti laiko vienas kitam, o vaikams – tuo metu patirti džiaugsmingą, saugią ir prasmingą veiklą. Tikime, kad stipri šeima prasideda nuo tvirtų tėvų tarpusavio santykių, todėl kuriame erdvę, kurioje abu – ir tėvai, ir vaikai – gauna tai, ko jiems tuo metu labiausiai reikia.
Praėjusį šeštadienį vyko dar vienas „Pasimatymo“ rytas. Kol tėvai mėgavosi laiku dviese, mūsų mažieji smagiai ir turiningai leido laiką su menų vadove Odeta Juršėniene.
Vaikų laukė įvairios veiklos: jauki rytinė kakava, mini koncertas, apsilankymas pas triušiukę Širdelę, kūrybinis keramikos užsiėmimas, kuriame buvo lipdomi moliniai vaisiai , o lietui pradėjus lyti – ir aktyvus judėjimas sporto salėje. Dienos programa buvo sudėliota taip, kad vaikai jaustųsi saugiai, įsitrauktų ir patirtų džiaugsmą.
Viena šeima po renginio pasidalijo:
„Ačiū, kad suorganizavote šią progą mums padraugauti savaitgalį. Buvo smagu pabūti vieniems kartu, kol mūsų vaikai linksmai leido laiką saugioje ir lavinančioje aplinkoje.“
Džiaugiamės matydami, kaip „Pasimatymas“ tampa proga šeimoms sustoti, pasidžiaugti vienas kitu ir auginti tarpusavio darną . Tai nedidelis, bet labai prasmingas laikas, kuris palieka ilgalaikį poveikį.
Iki kitų susitikimų!
Šiandien 4–5 metų vaikai mokėsi pažinti geometrines figūras per žaidimą. Ant lentos pakabintos figūros staiga „atgyjo“ – pajudėjo ir „važiavo“ link savo pavadinimo! 
2025 spalio 1 d.
Po to vaikai leidosi į paiešką – ieškojo geometrinių figūrų klasėje ir, jas radę, su džiaugsmu pritvirtino prie lentos, garsiai įvardindami, ką surado.
Važiuoti su savo figūra lyg automobiliu ir pypsėti „pip pip!“ 
Dalijamės įkvepiančia lietuvių šeimos – Aurelijos ir Justino Tarvydo – istorija. Po ilgų metų svajonių ir nesėkmingų bandymų jie pagaliau sugrįžo į Lietuvą. Straipsnyje atskleidžiama ne tik emocinė migracijos pusė, bet ir svarbi tema – kaip surasti tinkamą mokyklą grįžtančių šeimų vaikams. AGORA mokykla tapo jų sėkmingos integracijos dalimi.
Autorė: Aurelija Tarvydienė
2025 liepos 1 d.
Aš gimiau lietuvių šeimoje. Mano seneliai buvo priversti palikti savo mylimą tėvynę Antrojo pasaulinio karo metu ir galiausiai atsidūrė Čikagoje, Ilinojaus valstijoje, JAV. Jie aktyviai dirbo ir rėmė Lietuvos išlaisvinimo iš sovietinės okupacijos judėjimą.
Mano senelis, Bronius Nainys, buvo inžinierius, žurnalistas, istorikas ir aktyvistas. Jis buvo žurnalo „Pasaulio Lietuvis“ redaktorius ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkas nuo 1967 iki 1970 metų. Praleidau daug laiko su savo močiute, gamindama koldūnus Pasaulio Lietuviu Centre ir dalyvaudama įvairiuose renginiuose bei susitikimuose.
Mano tėvai labai vertino savo lietuvišką paveldą. Jie auklėjo mane taip, kad namuose kalbėtume tik lietuviškai, o beveik kiekvieną mokslo metų šeštadienį lankiau lietuvišką mokyklą – nuo darželio iki dešimtos klasės. Be šių kas savaitę vykstančių užsiėmimų, priklausiau „Ateitininkams“ ir dalyvavau visuose jų susitikimuose bei vasaros ir žiemos stovyklose. Taip pat buvau „Lietuvos skautė“. Iš tikrųjų būtent taip ir sutikau savo dabartinį vyrą.
Justinas Tarvydas ir aš abu dirbome lietuviškoje skautų stovykloje Huntsvilyje, Ontarijo valstijoje, Kanadoje 2006 metų vasarą. Įsimylėjome ir galiausiai susituokėme. Jis taip pat augo šeimoje, kuri brangino savo lietuvišką paveldą. Jis apie savo patirtį sako taip:
„Augdamas Lietuvybė visada buvo labiau abstraktu, tam tikra prasme dvasinga. Buvo šios dainos, šios tradicijos, šie šokiai, kalba, kurie mane dvasiškai siejo su Lietuva. Tada klausydamasis savo senelių pasakojimų apie jų vaikystę Lietuvoje, ypač iš savo senelio Albino Tarvydo, vis labiau supratau, kodėl jiems taip svarbu išlaikyti šią Lietuvybės ugnį gyvą ir perduoti ją ateities kartoms. Kai 2007 metų vasarą pirmą kartą atvykau į Lietuvą, ši dvasinė patirtis staiga tapo tikrove. Viskas, kas anksčiau buvo tik dainose, šokiuose ir poezijoje, įgavo formą. Tai nebebuvo statiška kaip relikvija – tai buvo gyva. Supratau, kad žmonės čia išsikovojo savo laisvę po siaubingų dešimtmečių ir sukūrė kažką nuostabaus. Jie statė ir vis dar stato stiprią, saugią ir klestinčią valstybę ne tik sau, bet ir visiems ateities lietuviams. Būtent tada supratau, kad esu pašauktas sugrįžti ir tapti šios istorijos dalimi.“
Po kelerių santuokos metų nusprendėme, kad turime rimtai pagalvoti, kaip norime auginti savo šeimą. Supratome, kad privalome perduoti savo lietuvišką paveldą savo vaikams. 2016 metų vasarą nusprendėme pradėti procesą, kad galėtume atkurti Lietuvos pilietybę. Šis procesas užtruko kelerius metus, bet pagaliau 2019 metų gruodį Justinas, aš ir mūsų pirmagimis Petras gavome ilgai lauktus Lietuvos pasus.
Atėjo metas. Žinojome, kad vos tik gims mūsų antrasis sūnus, pradėsime pasiruošimą šiam didžiuliam žingsniui. Tačiau tada pasaulį ištiko pandemija, ir mūsų planai buvo sustabdyti. 2021 metų rudenį nusprendėme bandyti dar kartą – pardavėme namus, atsisakėme visų savo daiktų ir ruošėmės išvykti 2022 metų kovą. Bet tada atėjo 2022 metų vasaris. Nors mano vyras buvo užtikrintas dėl Lietuvos saugumo, aš, būdama dviejų mažų berniukų mama, nebuvau tokia tikra. Pradėjau dvejoti, ir mes nusprendėme likti.
Šiuo momentu jau šešerius metus įvairiais būdais bandėme persikelti į Lietuvą. Jautėmės visiškai pralaimėję ir susitaikėme su mintimi, kad galbūt tai buvo tik nepasiekiama svajonė. Nusprendėme visam laikui įsikurti Kanadoje – nusipirkome namą ir rimtai stengėmės priimti mintį, kad galbūt tai yra Dievo planas mums.
Tačiau 2023 metų Dievo Gailestingumo sekmadienį abu gavome stiprų dvasinį ženklą, kad atėjo metas pabandyti dar kartą. Ir šį kartą viskas pavyko – pardavėme namą, antrą kartą atsisakėme beveik visų savo daiktų, susikrovėme kelis lagaminus ir 2023 metų lapkričio 1 dieną išvykome iš Kanados į savo mylimą dvasinę tėvynę – Lietuvą.
Mūsų pirmasis jausmas buvo pagarbi baimė. Mes tiesiog negalėjome patikėti, kad po tiek laiko, po visų mūsų nesėkmingų bandymų, pagaliau mums pavyko. Ir ne tik mums, bet ir mūsų dviem sūnums. Tas jausmas buvo pribloškiantis. Mes jautėmės dėkingi. Neturėjome jokio supratimo, kas mūsų čia laukia, bet jautėme, lyg būtume atsiliepę į dvasinį kvietimą sugrįžti, ir tikėjome – ir vis dar tikime – kad esame vedami kažko labai gero.
Nuo pat pradžių mums labai patiko gyventi Vilniuje. Tai miestas su puikiu susisiekimu – beveik visur galima nuvykti be automobilio. Jis apsuptas gamtos, kuri mums ypač svarbi, ir kupinas istorijos bei meno, kurių labai pasiilgome gyvendami Šiaurės Amerikoje.
Atvykus į Lietuvos sostinę vyras galėjo tęsti savo ankstesnį darbą nuotoliniu būdu, tai mūsų du svarbiausi prioritetai buvo rasti gyvenamąją vietą ir užrašyti mūsų šešerių ir ketverių metų sūnus į mokyklą, kuri atitiktų mūsų gyvenimo vertybes. Abu tikslus pasiekėme gana lengvai.
Net ne galvojome, kad mokyklos pasirinkimas turės labai didelę įtaką mūsų pirmiems žingsniams Vilniuje, bet taip atsitiko. Galiausiai pasirinkome AGORA mokyklą ir darželį Žvėryne. Mus patraukė šios įstaigos administracijos šiltumas ir rūpestingumas.
Neturėjome jokios patirties gyvenant Vilniuje, tad svarbiausia buvo rasti vietą, kur mūsų berniukai būtų mylimi ir prižiūrimi. Jau pirmojo susitikimo metu supratome, kad AGORA atitinka šį lūkestį. Jau įstojus į mokyklą, sužinojome, kad čia didelė reikšmė teikiama šeimos įsitraukimui į vaikų ugdymą. Pradėjome reguliariai susitikinėti su mokytojais ir gauti vertingus atsiliepimus apie vaikų pažangą bei patarimus, kaip galime jiems padėti.
Atradome ir kitą unikalų ir teigiamą AGORA bruožą – ugdymo grindimas „Reggio Emilia“ filosofija. Pastebėjome, kad šis metodas skatina vaikų natūralų smalsumą, ir matome, kaip mūsų sūnūs iš to gauna naudos. Jie tapo labiau linkę namuose eksperimentuoti, išbandyti naujus dalykus ir kūrybiškai žaisti.
Tačiau, ko gero, svarbiausias AGORA mokymo išskirtinumas mūsų šeimai – dorybių ugdymas. Tiek mokytojai, tiek administracija siekia ne tik mokyti, bet ir rodyti pavyzdį dorybingo elgesio. Jie akcentuoja rūpestį vienas kitu, pagarbą, drąsą, žmogaus orumo pripažinimą nepriklausomai nuo jo statuso ar gebėjimų.
Dėl savo vaikų esame ramūs ir tikime, kad šis ugdymo modelis padės jiems užaugti geros širdies, darbščiais ir sėkmingais žmonėmis.
Ir mes, kaip tėvai, tapome AGORA bendruomenės dalimi. Tai labai svarbu, kai atsirandi naujoje vietoje, kurioje, nors taip tau artima, visgi nieko nepažįsti. Užsimezgė draugystės, esame vis skatinami augti kaip tėvai ir kaip žmones, kartu su vaikais ugdant ir savo dorybes; net atradau savo profesinį pašaukimą būti mokytoja.
Aišku, naujoje šalyje netrūksta ir iššūkiu, ypač didelis atstumas nuo šeimos, kuri liko Amerikoje. Bet džiaugiamės savo “grįžimu” į Lietuvą ir čia kuriame savo namus.
Praėjusią savaitę AGORA mokyklos Administracijos atstovai turėjo išskirtinę galimybę dalyvauti PRIMED Instituto charakterio ugdymo mokymuose Helsinkyje, kuriuos organizavo be-come.org.
2025 balandžio 8 d.
Kartu su dalyviais iš įvairių šalių ieškojome atsakymų į klausimą: kaip kurti mokyklos klimatą, kuris skatintų žmogaus gerumo augimą (profesorius Marvin Berkowitz žodžiais: a school climate that truly nurtures the flourishing of human goodness)?
Šie mokymai nėra tiesiog dar viena metodika. Jie kviečia sugrįžti prie pamatų – prie to, kaip atskleisti geriausius vaikų bruožus (bringing out the best in children). 
Tai buvo penkios įkvepiančios ir prasmingos dienos, kupinos gilios refleksijos ir bendrystės. Užsiėmimai vyko įvairiose erdvėse – ne tik patalpose, bet ir vaikštant Helsinkio miškais 
. Toks formatas leido dar labiau pasinerti į apmąstymus apie ugdymo esmę.
Nuoširdžiai dėkojame mokymų vedėjams Juan Pablo, Aitor, Maceci ir „Become Institute“ komandai, taip pat visiems dalyviams – per šias kelias dienas tapome tikra bendruomene. 
Jei tik turėsite galimybę dalyvauti PRIMED mokymuose – nedvejokite. Rekomenduojame visa širdimi.
Mūsų priešmokyklinukai ir pirmokai su džiaugsmu leidžiasi į šachmatų pasaulį – mokosi mąstyti strategiškai, numatyti ėjimus į priekį ir, svarbiausia, žaisti su pagarba bei kantrybe.
2025 balandžio 2 d.
Šachmatų būrelį veda nepaprastas mokytojas – treneris Vaidas Sakalauskas, tarptautinis šachmatų meistras, Pasaulio šachmatų olimpiados 2004 m. aukso medalio laimėtojas, daugiau nei 25 metus dirbantis vaikų treneriu. Tikras įkvėpimas mažiesiems mąstytojams!
Per žaidimą vaikai lavina loginį mąstymą, susikaupimą ir pasitikėjimą savimi. Kiekviena partija – tai smagus iššūkis ir puiki proga augti!
Didžiuojamės mūsų jaunaisiais šachmatininkais ir džiaugiamės, kad šachmatų būrelis tampa viena laukiamiausių savaitės veiklų. 
AGORA mokyklos komanda semiasi įkvėpimo iš pažangios personalizuoto ugdymo mokyklos Madride! 
2025 kovo 26 d.
Mūsų mokytojos Roberta Valančė ir Miglė Urbonienė bei ugdymo vadovė Sigita Masiukiene grįžo iš stažuotės Centro Educativo Fuenllana mokykloje Madride! 
Ši mokykla, jau 50 metų taikanti personalizuotą ugdymą, įkvėpė mus dar labiau stiprinti AGORA mokyklos ugdymo procesus.
Mokyklos erdves ir dienotvarkes 
Veiklas ir taisykles 
Akademinį ugdymą ir specialiųjų poreikių vaikų įtraukimą 
Reggio Emilia metodo taikymą 
Globalios klasės inovaciją Krikščionišką ugdymą
“Džiaugiuosi, kad mano sūnus lanko AGORA mokyklą, – sako Sigita, pirmoko mama. Jaučiuosi saugi, išgirsta ir matoma. Lygiai taip pat jaučiasi ir mano sūnus – noriai eina į mokyklą, dalijasi džiaugsmingomis patirtimis ir nuotykiais mokykloje bei išvykose.”
2025 kovo 14 d.
“Matau, kad čia ugdomi pamatiniai dalykai: vertybės, kompetencijos, individualumas, gebėjimas mokytis bei suteikiamos akademinės žinios. Stabdomas netinkamas elgesys, kalbamasi ir diskutuojama, kaip bendromis mokytojų bei tėvelių pastangomis stiprinti silpnąsias vietas ir pagelbėti vaikui. Pasitelkiama įvairovė priemonių aiškinant naujas temas, suteikiama galimybė pažinti per įvairius patyrimus.
Man dar labai svarbu ir tai, kad klasėje yra nedaug vaikų ir kiekvienas vaikas yra PAMATYTAS, IŠGIRSTAS. Mokykla turi atskiras erdves pavalgyti, sportuoti, uždarą kiemą. Leisdama sūnų į šią mokyklą jaučiuosi rami.”
Sigita Mikutienė, pirmoko mama.
Svajojate apie mokyklą, kurioje kiekvienas vaikas gauna individualų dėmesį? Susisiekite su mumis ir sužinokite daugiau!
Kovo 8 d. AGORA mokykla atšventė savo 8-ajį gimtadienį!
2025 kovo 10 d.
Kaziuko mugės šurmulyje, netoli Aušros Vartų esančiame Piligrimų centre, meno ir teatro mokytojos Odeta ir Ieva surengė vaikų darbų parodą. Šeštadienį, šeimų ir mokytojų būryje, šią parodą iškilmingai atidarėme. Skambėjo kalbos, vyko vaikų pasirodymai, o šventinę nuotaiką vainikavo gardus tortas! 
Šventei įsibėgėjus, su šv. Kazimiero figūra ir liaudies dainomis žingsniavome per Senamiesčio gatves iki pat Bernardinų bažnyčios. 
Pasijutome kaip didelė šeima. Dėkojame visiems dalyvavusiems ir kūrusiems šią ypatingą dieną! 
