Turėjome paruoštų gamtos priemonių su galimybe pasidairyti aplink ir pasiskinti vietoje augančių augalėlių.

Vaikai buvo pakviesti ant balto popieriaus iš turimu priemonių sudėlioti paveikslą – mozaiką. Atliktą darbelį ” vainikavome” rėmeliu. Gamta, oras nuostabus – pasigrožėkite įrėmintomis vaikų ir auklėtojų nuotraukomis.

Žaidimas kyla iš didelio noro dar kartą išgyventi, pamėgdžioti, naujai įprasminti tai, kas vyksta aplinkui, ką mato, patiria, išgirsta, kas jaudina, išlieka atmintyje. Tai noras veikti, daryti, kaip daro asmeniškai reikšmingi šeimos nariai, taip pat, kaip daro gydytojas, auklėtoja, pardavėja, vairuotojas, pilicininkas, mokytoja, siuvėja, statybininkas, žvejas ir kiti suaugusieji, kuriuos teko sutikti, vienaip ar kitaip, daigiau ar mažiau pažinti, bendrauti.

Kartu su vaikais lauke dairėmės aplink, apkalbėjome kokias matome spalvas.

Pasiūlymas buvo geltoną spalvą gauti iš saulės, mėlyną iš dangaus arba iš vandens. Bet… vanduo – ar tikrai mėlynas? Padarėme eksperimentą: mokytoja pylė vandenį iš savo gertuvės į puodelį ir buvo tikrai sunku pamatyti kokios spalvos vanduo – koks tai peršviečiamas… Taigi išsiaiškinome dar vieną svarbų dalyką, kad vanduo yra bespalvis, jis tik atspindi šalia esančias spalvas… nuo medžių lapijos vanduo pažaliuoja, atsispindi mėlynai dangus, o besileidžianti saulė jūrą nudažo raudonai…

Žvilgsnį nuleidome ant žemės: čia geltonavo pienės, žaliavo žolė, o už tujų sienos palei tvorą mėlynavo gėlių žiedeliai..

Senovėje nebuvo parduotuvių kur galima nusipirkt dažų – naudojo augalinius. (Jei pritrūktumėte dažų, ne bėda, šiltuoju sezono metu apstu gėlių, o žiemą pagelbsti daržovių, vaisių sultys!!!)

Taigi išmėginome senovinį, paprasčiausią dažymo būdą: vaikai prisirinko įvairių spalvų augalėlių ir trynimo ar tepimo būdu dažė popierių.

Savo darbelius pagerbėme, vainikavome rėmeliais. Pasidžiaugėme, kad kiekvienas darbelis labai skirtingas, pilnas potėpių įvairove, prisotintas pavasariško skaidrumo spalvomis.

Padirbėjome gerai ir pasidžiaugėme labai!!!

Labai maloniai mus pasitiko dailės pradinių klasių mokytoja. Čia pat apžiūrėjome 7d klasės mokinių paroda – ” Vilnius tarp debesų”. Vaikams patiko atpažinti žinomus Vilniaus miesto pastatus… Ėjome ilguoju koridoriumi kur kabojo vaikų pagamintos kaukės – papje maše technika. Užsukome į skulptūros klasę, lentynos pilnos išradingai priformuotų skulptūrinių idėjų…

Aplankėme mokytojo Garbausko vitražų salę, kurioje kabėjo tapybos, piešinių darbai… čia pat vyko 12 klasės vaikų dailės gynimo pasiruošiamieji darbai. Didžiausią įspūdį paliko modelių kabinetas, pilnas iškamšų, kaukolių, gipsinių galvų… Iš jų mokytojai formuoja pastatymus, užduotis mokiniams.

Mokytoja mus nusivedė į pradinukų klasę. Parodė kiek daug ir kaip kūrybiškai kruopščiai nuveikė šiais metais su pirmokėliais. Visi sužavėti sakė kad norėtų mokytis dailės.

Auklėtojos gavome taip pat įkvėpimo kaip dar kūrybiškai, gražiai galime praturtinti savo menines veiklas…

Po ekskursijos visų laukė staigmena – čia pat, kepyklėlėje nupirktos šiltos spurgos. Susilaukėme didelio džiaugsmo bangos… Labai patinka vaikams valgomi pirkinukai…

Liko laiko pasilabinti ir su broliais Vileišiais. Kokie jų vardai, kokios profesijos, kiek buvo vaikų jų šeimoje, iš kur kilę, kur mokėsi, ką pastatė, kuo nusipelnė, kad būtų skatinamas lietuviškumas?

Kuris iš brolių buvo Vasario 16 Nepriklausomybės akto signataras…?

SAVIDISCIPLINA TAI:

• Valdyti save, kad to daryti nereikėtų kitiems.
• Atsikratyti blogų įpročių, o vietoje jų išsiugdyti gerus įpročius.
• Nusistatyti, kiek laiko praleidžiame tam tikroms veikloms.
• Prisiversti daryti dalykus, kurie yra sveiki ir išeina į gera.

Per charakterio ugdymo pamokėlę su vaikais kalbėjome apie “savidiscipliną”.

Skaičiavome kiek šitas sunkus ir ilgas žodis turi raidžių.

Piešeme minčių žemėlapį aptardami kas tai yra: blogus įpročius pakeisti gerais, ribos dienotvarkėje/laiko planavimas, sveika mityba/sportas.

Diskutavome ką mes valgome ir kas yra sveikas maistas, o kas ne.

Vaikams buvo pristatytos grupės dienotvarkes nuotraukos ir kartu bandėme viską išvardyti.

Vaikai kūrė asmenines lenteles su dalimis: Dievas, namai, giminės, darželis, draugai, pomėgiai. Galvojome, kaip kiekvienam sekasi atlikti pareigas pagal tas dalis ir klijavome šypsenėles su įvairiomis nuotaikomis.

Mokytojui, dirbančiam su ankstyvojo amžiaus vaikais, svarbu organizuoti motyvuojančias ir vaikams patrauklias veiklas. Tam, pirmiausiai, pasitarnauja žaidimai.

Veiklas ir žaidimus svarbu praturtinti įvairiomis priemonėmis, stimuliuojančiomis ugdytinių kalbą, lavinančiomis mąstymą, kūrybiškumą, motoriką ir kt.

Šio mėnesio tema – ŽMOGUS.  Mažiausiųjų grupėje atsiranda tinkama erdvė žaidimui imituojant ligoninės darbą. Vaikai susipažįsta su įrankiais, modeliuodami žaidimą net apsipranta ir atpažįsta gyvenimiškas situacijas.

AGORA mokyklos kolektyvas kartu su “Savęs pažinimo ir saviraiškos studijos” įkūrėja Dainora Skrabuliene turėjo dailės terapijos užsiėmimą.

Šis susitikimas kiekvienai leido skirti laiko sau, suteikė progą saugiai atsiverti, būti tikromis – pažeidžiamomis, stipriomis, linksmomis ir išjausti užsislėpusius jausmus čia ir dabar.

Po susitikimo visos merginos laimingos, praturtintos bei kolektyve jaučiama daugiau empatijos ir atidumo vienas kitai.

AGORA mokykla dalyvavo labdaros ir paramos fondo Švieskime vaikus organizuojamame projekte “Vaikų Velykėlės 2023m.”,  kuriuo metu, kartu su visa darželio bendruomene, buvo sukurtas šventinis akcentas – DIDYSIS margutis. Jo aukštis ~2 m., plotis ~1 m.