Vaikai sužinojo apie gražiausią vasaros šventę, tai Joninės-Rasos. Tradicijoje tą dieną merginos pina vainikus iš žolynų, dainas dainuoja, o paskui ir šoka iki pat saulės laidos ir taip iki jai patekant…

Iš žolynų glėbio vaikai rinko po savo puokštelę, iš kurios buvo rišami vainikai. Susipynė nuostabią vasaros karūną. Visi matavosi – tikri vasaros princai ir princesės.

Kviečiame drąsiai šią dieną nusipinti kartu su vaikais, pasipuošti, taip atsidėkodami už pilną šviesos, šilumos, kvapų, grožio, visokių malonių kupiną vasarą.

Aplinka egzistuoja kaip edukacinis tarpininkas, siūlantis vis naujas erdves – dirbtuves. Pedagogai sukuria jaukią, naturalią, skatinančią kūrybiškai veikti aplinką vaikui. Čia jis patiria malonių atradimų, naujų minčių.

Vasara nuostabus metas stebėti naktinį dangų. Todėl su vaikais aiškinomės kas yra žvaigždės, kokie jų pavadinimai, kokių spalvų jos būna. Nors mums jas stebint iš žemės visos atrodo tik maži balti taškeliai. Vaikai sužinojo, kad žvaigždžių junginiai vadinasi žvaigždynais, kuriems mokslininkai taip pat davė skirtingus pavadinimus.

Veiklos metu vartėme knygą “stebuklingos dangaus būtybės”, kurioje, pašvietus su žibintuvėliu į lapą, kitoje pusėje matėme žvaigždynus gyvūnų pavidalu.

Reflektuodami kosmoso temą vaikai lauke labai draugiškai, visa grupė kartu sėdo į įsivaizduojamą lėktuvą ir skrido į kelionę. Segėsi saugos diržus, rūpinosi, kad visi tilptų susėsti, džiaugsmingai mojavo prieš skrydį.

Priešmokyklinukai apsilankė Kosmopark parodoje, kurioje:

• Sužinojo, kiek svertu skirtingose planetose
• Pasivaikščiojo Jupiteryje
• Pamatė juodąją skylę iš arti
• Sužinojo daugybę kitų įdomių faktų apie astronautus ir kosmosą bei išbandė ne vieną interaktyvią veiklą.

Vaikai tęsdami šią temą susipažino su astronautų veikla, gyvenimu, ką jie veikia ir ką valgo būdami kosmose. Kiekvienam vaikui, palydint draugų plojimų, buvo įteiktas astronauto pažymėjimas, leidžiantis išmėginti skrydį raketa. Ar astronautai pažįsta skaičius įsitikinome, kai prieš lipdami į raketą, prie durų vaikai rinko savo pažymėjimo kodą.

Žemės menas tai tarsi autoriaus dialogas su gamta, naujas požiūris į ją. Kuriant žemės meną, ugdomas žmogaus ekologinis sąmoningumas. Verčiama įsižiūrėti, įsiklausyti į gamtą, pasijusti jos dalimi, ja grožėtis, puoselėti ir globoti. Dažnai šiam procesui reikia daug erdvės, atstumų, natūralių medžiagų.

1 dalis. ,,Meninės veiklos metu žiūrėjome filmuką apie žemės meną ir lietuvių dainininkų atliekamas dainas su gražiais gamtos vaizdais… visa kūryba tampriai siejasi su žemės menu. Turėjome gražų kūrybinį laiką lauke, kūrėme žemės meno paveikslus.”

2 dalis. ,,Lauko aikštelėje vasaros žolynais puošėme virve apsuktą Vikmedį . Puokštė – glėbys žolynų surinkta pakeliui į darbą – Neries krantine. Dalį panagrinėjome kokio kvapumo, kokio dydžio, švelnumo, spalvotumo… Nešėm po vieną ir kaišiojom už virvelės. Nerealiai graži ta vasara, nerealiai ir gražūs mūsų darbai.”

Meno vadovė – Odeta Staponkutė-Juršėnienė.

Surengėme dovaną AGORA mokyklos vaikams ir visam kolektyvui, pristatydami muzikinį pasirodymą “ Labas, vasara!” su atlikėjais: fortepijono skyriuje Vaitilė Juršėnaitė 2a klasė, smuiko specialybės Ona Marija Kuliavaitė 1a ir baleto specialybės Jonas Kuliavas 4c, kuris atliko du fortepijono kūrinius.

Nuostabūs klausytojai buvo atidūs, sužavėti plojimų negailėjo. Atlikėjai gavo po saldžią dovanėlę ir padėkos raštą. Kuo geriausios jiems sėkmės su kvietimu iki kitų susitikimų.

Meno vadovė Odeta Staponkutė-Juršėnienė, kurios dėka vaikai sudalyvavo konkurse, pasakoja apie išvyką:

“Sklandžiai pavyko pasiekti M. Romerio Universitetą. Sustojome prie sienos kur puikuojasi Universiteto vardo autoriaus portretas. Truputis biografijos apie jį ir kalnas vaikų klausimų: ” – Ką su ta teise daryt…?”

Po registracijos turėjom sočiai laiko, smalsavom po patalpas… Pasiprašėme kad įsileistų į biblioteką. Kiek ten kilometrų. Darbuotoja mielai vedžiojo ir pasakojo… Rankoje laikėme pačio M. Romerio vartytas knygas… Gavome kvietimą atvykti kada tik užsimanius ir semtis žinių.

Lauke pasidžiaugėme žalia aplinka, pasisotinome priešpiečiais ir grįžtant į patalpas pasitiko rimti draugiški robotai…

Įspūdinga auditorija, gera buvo klausyt vaikų rašinėlius ta pačia tema “Aš žmogus, ne robotas”. Atliepė mūsų pačių apkalbėtas temas. Intarpuose mus smagino Novikovo džiazo grupė. Pertraukos metu gavome po maišą užkandžių ir grįžome į apdovanojimų ceremoniją. Plojom visiems, o patys ant scenos iškviesti mojavom, dėkojom ir sakėm iki kitų susitikimų.

Vyšnaitė ant torto: prie išėjimo išdalino visiems po ledų porciją “.